Smuklė Kryžkelė

Kurtuvėnų miestelyje susikerta du istoriniai keliai: vienas vedė iš Šiaulių į Žemaitijos gilumą, o kitas jungė Vilnių ir Rygą. Jau XIX a. pradžioje kryžkelėjė  stovėjo du akmens mūro pastatai su uždaru kiemu, kuriuose buvo Rusijos Imperijos kariuomenės sandėliai. Šių pastatų atsiradimas siejamas su 1825 m prasidėjusia Ventos-Dubysos perkaso statyba. Vindavos arba Žemaičių kanalu vadintą perkasą statė rusų kareiviai, Kurtuvėnuose buvo įkurdintas jėgerių pulko štabas, atidaryta plytų gamykla. Tačiau prasidėjus 1831 m. sukilimui Perkaso statyba žlugo.

Rusų kariuomenės palikimą Kurtuvėnų dvarininkai pritaikė kumetynams. Šiandien viename pastate gyvena žmonės, kitame veikia smuklė "Kryžkelė". Joje išlikę senieji balkiai, plytų grindinys.

   Smuklėje dominuoja tradicinė lietuviška virtuvė, tačiau užsisakius iš anksto, galima paragauti valgių, pagamintų pagal senuosius šio krašto receptus: aluje išmarinuoto kumpio su medumi, obuoliais įdaryto karpio ir žemaitiško kastinio. Kurtuvėnų dvaro stalui čia atstovauja nefiltruotas,  nepasterizuotas, pusiau tamsus "Kurtuvėnų svirno alus", pasižymintis originaliu skoniu ir tvirta puta.