Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia

PRIENŲ KRISTAUS APSIREIŠKIMO BAŽNYČIA

       Pirmoji medinė Prienų bažnyčia pastatyta 1609 m. 1655 m. per karą ji sudegė. 1674 m. pastatyta antroji bažnyčia, jai pasenus 1750 m. iš pušies rąstų suręsta dabartinė trečioji. Tai buvo 54 uolekčių ilgio ir 24 uolekčių pločio medinis pastatas su dviem koplyčiomis bei dviem kvadratinėmis zakristijomis. Pagrindinio fasado kampuose kilo du bokštai; dvejos durys vedė į prienavį. Navas skyrė keturios poros stulpų. Grindys buvo grįstos plytomis, plokščios lubos paklotos ant sijų. Bažnyčios viduje stovėjo septyni paveikslais, skulptūromis ir medžio drožiniais puošti altoriai. 1783 m. sustiprinti bažnyčios pamatai, lentomis apkaltos sienos, šventorius aptvertas tvora. 1873 m. suremontuoti bokštai. 1850 m. pastatas atnaujintas, o 1875 m. perstatytos abi koplyčios. XIX a. pab. – XX a. bažnyčia daug kartų remontuota: perdažytas bažnyčios vidus ir išorė, pakeista stogo danga ir grindys. 1986 m. dailininkas A. Jusevičius atnaujino bažnyčios altorius. 1987–1988 m. dailininkas E. Žilys paauksavo didįjį altorių.

        Bažnyčią supa netaisyklingos formos šventorius, kurio rytinėje dalyje yra mūrinė koplyčia. 1960 m. tvarkant gatvę, buvo nugriautos kelios kampinės koplytėlės ir šventoriaus tvoros dalis (vėliau atstatyta).

      Bažnyčios planas graikiško kryžiaus formos, trinavis. Vidurinę navą pratęsia presbiterija su trisiene apside. Šoniniuose sparnuose esančių koplyčių galai taip pat trisieniai. Pagrindinio fasado kompozicija, likusi iš XVIII a. vidurio, yra būdinga barokui. Fasado kampuose stovi kvadratiniai, į tris tarpsnius suskaidyti bokštai. Nuo vidurinės trikampiu frontonu ir mažu bokšteliu užbaigtos fasado dalies bokštus skiria siauri piliastrai. Šoniniuose fasaduose ant koplyčių ir presbiterijos stigų kyla liekni bokšteliai. Bokštų ir bokštelių viršūnės užbaigtos barokinio silueto šalmais.

      Bažnyčios viduje navas skiria originali arkada su suporintais stulpais. Vyrauja triskart platesnė ir šiek tiek aukštesnė už šonines navas erdvė. Presbiterijos pradžią žymi sija su kruncifiksu. Navos ir presbiterijos lubos lenktais kraštais, o palubę vainikuoja plataus profilio karnizas. Frizą ir lubas puošia tapyti augaliniai ornamentai. Bažnyčios interjerui didelę reikšmę turi penki aukštos meninės vertės altoriai, sakykla, vargonų prospektas, įrengtas chore, kuris atitvertas barokiškai išlankstyta tvorele.

      Prienų bažnyčia yra vienas seniausių ir gražiausių sakralinių pastatų Vilkaviškio vyskupijoje.

      Parengta pagal monografiją „Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia: architektūra ir sakralinės dailės vertybės“. Sud. dr. Gražina Marija Martinaitienė. Vilnius: Savastis, 2002.