1236 metais vykęs Saulės mūšis davė pradžią ir Šiauliams – būtent tada vietovardis „Soule“ pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose – „Eiliuotoje Livonijos kronikoje“, kurioje buvo aprašytas mūšis. Mūšis jungtinei lietuvių, žemaičių ir žemgalių kariuomenei buvo sėkmingas –Livonijos Ordino kariai sutriuškinti.
Ne kartą ir pats Šiaulių miestas tapo mūšio lauku – ne kartą ir kilo iš griuvėsių. Dėl to ir neretai pavadinamas Miestu Feniksu, vis pakylančiu, atsikuriančiu.
Nesvarbu, iš kurios pusės atvykstama į Šiaulius – baltas Katedros bokštas matomas iš tolo. Šis architektūros paminklas svarbus susipažįstant su miesto istorija ir jo žmonėmis.
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, ryškiausias renesansinio manierizmo architektūros kūrinys Lietuvoje. Ant jos pietinės sienos esantis vienas seniausių saulės laikrodžių, išlikusių mūsų šalyje iki šių dienų, padės suprasti, kiek mes nutolome nuo motinos gamtos.
Saulės laikrodžio aikštė – Katedros pakalnėje, o aikštės viduryje į dangų pakeltas keturių metrų „Šaulys“, įtempęs lanką, auksu spindi net ir niūriausią dieną. Tai vienas svarbiausių miesto akcentų, dar kitaip vadinamas „Auksiniu berniuku“. Jis bei miestiečių ir svečių kojomis nuglūdinti valandas žymintys skaičiai – 1236 – grindinyje tarsi sujungia tris Šiaulių simbolius: Saulę, įprasminančią miesto žemėse įvykusį Saulės mūšį, Šaulį, nuo kurio kildinamas miesto vardas, ir laiką, kuris prabėgo nuo tos dienos, kai miesto vardas buvo paminėtas pirmą kartą. Šiaulių vietovės paminėjimo pradžios įvykį išreiškia didžiausias šalyje vitražas „Saulės mūšis“.
Netoli Saulės laikrodžio aikštės – Talkšos ežero pakrantė su „Geležine lape“. Ji per trumpą laiką tapo tikra atrakcija: dažnas nusifotografuoja su didžiausia gyvūno skulptūra, įtraukta į Lietuvos rekordų knygą. Einant pakrante pasiekiamas Talkšos ekologinis takas su atsiveriančiais ežero ir jo apylinkių kraštovaizdžiais, Šiaulių panorama.
Iš Vilniaus gatvės pusės visu grožiu ir elegancija pasitinkantis XX a. pr. moderno architektūros statinys su parku ir įspūdingu fontanu – Chaimo Frenkelio vila. Čia veikiantis muziejus pakvies persikelti į praeitį keliaujant per sales, kuriose įrengtos stilizuotos ekspozicijos „Provincijos dvaras ir miestas“, „Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“. Chaimo Frenkelio viloje taip pat veikia viena iš nedaugelio Lietuvoje silpnaregiams ir neregiams skirta ekspozicija „Daiktai, kurie kalba“.
Per XX a. karus dukart sugriauto ir vėl atstatyto miesto centre ryškus, iki mūsų dienų išlikęs tarpukario modernizmo architektūros paveldas šiuolaikiniame Šiaulių miestovaizdyje išsiskiria savo estetine kokybe, kuria istorinio miesto įvaizdį, yra itin reikšminga miesto kultūrinio identiteto dalis. Tarpukariu miestas modernėjo, vyko pačios intensyviausios statybos ir plėtra. Čia projektavusių garsių architektų – Vlado Bitės, Karolio Reisono, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, Eriko Mendelsono (Vokietija) dėka buvo pastatyta daug naujų įspūdingų pastatų. Tarpukario modernizmo architektūra – miesto identiteto dalis, pridėtinė vertė, vizitinė kortelė.
Šiaulių bulvaras (pėsčiųjų bulvaras Vilniaus g.) – p i r m a s i s Lietuvoje, trečiasis Europoje! 1975 m. šiauliečiai dalį važiuojamosios gatvės pavertė pėsčiųjų zona, dekoruodami ją originalia mažąja architektūra, fontanais ir kitais akcentais.
Einant Vilniaus gatve, matyti šiek tiek nuo pėsčiųjų tako gilumon atsitraukusi Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia. Joje lankėsi, meldėsi šventasis – popiežius Jonas Paulius II. Pagerbiant šią iškilią asmenybę ir jo apsilankymui atminti prie bažnyčios pastatytas paminklas, čia saugomos šv. Jono Pauliaus II relikvijos.
Šiauliai – unikalių muziejų miestas, kviečiantis į Fotografijos, Šokolado, Angelo muziejus. Šiauliai garsėja ir vieninteliais Lietuvoje esančiais Dviračių ir Katinų muziejais.