Neobizantiško stiliaus bažnyčia buvo pastatyta 1909 m. rusų carinės valdžios lėšomis. Iš pradžių ji buvo rusų kariuomenės cerkvė. Pasitraukus rusams, bažnyčia pateko vokiečių okupacinės valdžios žinion ir buvo paversta sandėliu. Po Pirmojo pasaulinio karo ji Lietuvos kariuomenės pėstininkų III pulko kapeliono kun. Martyno Jonaičio rūpesčiu 1919 m. birželio mėn. renovuota ir perduota Lietuvos kariuomenės III pulko dvasinėms reikmėms. 1919 m. liepos 6 d. Šiaulių dekanas Julijonas Jasenskis pašventino bažnyčią ir suteikė jai šv. Jurgio kankinio titulą. Po ilgo rūpesčio ir didelių pastangų bažnyčia buvo perduota Žemaičių vyskupo žinion. 1976 m. balandžio 1 d. gautas leidimas atstatyti sudegusią bažnyčią (bažnyčią suniokojo 1976-03-17 kilęs gaisras).
Bažnyčia baigta dekoruoti 1977 m. spalio 23 d. Bažnyčios vidus gausiai dekoruotas tapybos darbais. Čia daug dailininko J. Janulio darbų, kabo P. Kalpoko „Šv. Zitos“ paveikslas, yra iš medžio išdrožtų šventųjų statulų.