Lazdijų krašto muziejus

Pirmąjį muziejų Lazdijuose 1924 m. prie senosios „Žiburio“ gimnazijos įkūrė šios gimnazijos direktorius, kunigas, švietėjas Motiejus Gustaitis. 

1936 m., suvalstybinus gimnaziją, šis muziejus sunyko. 
1974 m. B. Vanagienės pastangomis buvusių „Žiburio“ gimnazijos patalpų antrame aukšte įkurtas poetės Salomėjos Nėries muziejus. 

1995 m. restauruotose „Žiburio“ gimnazijos patalpose įsikūrė Lazdijų istorijos, kultūros ir švietimo muziejus. 
Nuo 2004 m. muziejus pervadintas Lazdijų krašto muziejumi. Prie jo prijungti penki muziejai: 

• Motiejaus Gustaičio memorialinis namas-muziejus, 
• Etnografinė Prano Dzūko sodyba, 
• Laisvės kovų muziejus, 
• Veisiejų krašto muziejus, 
• Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus. 

Lazdijų krašto muziejuje, buvusioje Seinų „Žiburio“ gimnazijoje, įrengta poetės Salomėjos Nėries (1904–1945) memorialinė ekspozicija. Poetė į Lazdijus atvyko kaip „meilės tremtinė” ir čia dirbo 1928–1931 metais. Gimnazijoje ji dėstė vokiečių kalbą. Gyveno kambarėlyje, kuris savo forma priminė karstą. Net ir „karstinėje” aplinkoje poetę visgi lankė mūzos. Lazdijuose Salomėja Nėris parašė eilėraščių rinkinį „Pėdos smėly“. 
Lazdijų švietimo istorija – ekspozicija, skirta žymiausiems Lazdijų krašto švietėjams, buvusiems „Žiburio“ gimnazijos mokiniams, poetams, mokslininkams, žymiems kultūros veikėjams. Čia eksponuojami įvairių laikotarpių vadovėliai, mokymo programos, didaktinė medžiaga. 
Ekspozicijoje „Senojoji gimnazijos klasė” lankytojams pristatoma krašto švietimo istorija. Joje galima susipažinti su senosiomis mokymo priemonėmis, pasėdėti senuosiuose suoluose, rašyti žąsies plunksna. 
Muziejaus lankytojų akyse atsiveria ekspozicija „Lazdijų istorija”, apipinta gražiausiomis legendomis, kraštą puošiančių piliakalnių vaizdai, kiti kultūros paveldo objektai ir muziejinės vertybės. Todėl kiekvienas, čia apsilankęs, galės nuspręsti, į kurią vaizdingą Dzūkijos krašto salelę patrauks įspūdžių ištroškusi jo širdis.