Alytaus rajono Butrimonių gimnazijos moksleiviai Šv. Jokūbo kelio žygyje

Žygio maršrutas ėjo Šv. Jokūbo Kauno keliu: Butrimonys - Raižių koplyčia - Punia.

Ankstų rytą piligrimai leidosi į Kelią, į Raižius. Piligrimams didelį įspūdį paliko Raižių koplyčia. Šiandieninė mečetė pastatyta 1889 m. ir vienintelė Lietuvoje veikė sovietmečiu. Statybų metu į ją buvo perkeltas sudegusios Bazorų mečetės 1684 m. pagamintas minbaras (sakykla). Mečetė medinė, stačiakampio plano su penkiasiene iškyša fasade, dvišlaičiu skardiniu stogu, kurio viršuje yra nedidelis minareto bokštelis, liaudies architektūros formų. Prieangis per visą pastato plotį. Iš jo patenkama į vyrų ir moterų sales. Vyrų salė dešinėje pusėje, moterų – kairėje. Jos atskirtos siena. Sienos apačioje palikta atvira anga išilgai sienos, pridengta baliustrada. Virš įėjimo vyrų ir moterų salėse – balkonas su baliustrada. Pagal islamo teisę religinei bendruomenei vadovauja imamas.

Netoli Raižių mečetės atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam (skulpt. J. Jagėla). Jo viršutinėje dalyje įkomponuoti Gediminaičių stulpai ir totorių simbolis Tarak Tamga, vidurinėje – Vytauto Didžiojo valdymo (1392-1430), totorių atsikėlimo į LDK (1397) ir Žalgirio mūšio (1410) metai, apatinėje – užrašas: "Vytautas Didysis – Lietuvos valdovas"

Šiek tiek pailsėję toliau piligrimai pasiekė Punią ir joje esančią Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią. Pasakojama, kad bažnyčią statyti paliepęs Vytautas Didysis, todėl jo atminimas gerbiamas iki šių dienų – bažnyčioje kabo šio kunigaikščio portretas.

Apeinamą šios bažnyčios altorių puošia Šv. Kazimiero ir Šv. Stanislovo skulptūros. Tai retenybė Lietuvoje, kai pagrindiniame altoriuje yra ne tikėjimą globojantys šventieji, o šalį (Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas) ir vietovę (Šv. Stanislovas vaizduojamas Punios herbe). Pagrindinis altoriaus paveikslas yra keičiamas: per religines šventes Šv. apaštalas Jokūbo paveikslas pakeičiamas Švč. Jėzaus Širdies paveikslu.

Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, bei Šv. Jokūbo kelią Lietuvoje.

Būnant Punioje tiesiog privalu aplankyti ir garsųjį piliakalnį. Punios piliakalnis yra vienas žymiausių ir didžiausių Lietuvoje, turįs savitą ir sudėtingą istoriją. Piliakalnį išgarsino nuo seno gyvas padavimas, kad čia, apgultuose Pilėnuose nelygioje kovoje su kryžiuočiais narsiai gynėsi ir tragiškai žuvo visi pilies gynėjai kartu su kunigaikščiu Margiriu. O nuo piliakalnio viršūnės atsiveria puiki Nemuno slėnio ir garsiojo Punios šilo panorama.

Baigus žygį visiems žygio dalyviams įteikti Šv. Jokūbo kelio ambasadorių sertifikatai.

Šiek tiek pavargę, tačiau pilni įspūdžių piligrimai pasiekė namus. Atsisveikino iki kitų žygių Šv. Jokūbo keliais Lietuvoje.

Ramutė Jablonskienė